Šeimos biudžetas ir 6 skirtingi biudžeto valdymo principai

Kartais kai kurios sąvokos atrodo tiesiog elementarios, tačiau, prireikus pateikti konkretų jų apibrėžimą, pritrūkta žodžių. Taigi, ar galite paaiškinti, ką reiškia sąvoka „šeimos biudžetas“? Paprastai tariant, tai – iš kiekvieno šeimos nario, remiantis finansiniais terminais, neretai vadinamo ir namų ūkio dalyviu, gaunamų pajamų dalis, kuri yra skiriama bendrų šeimos poreikių patenkinimui. Vadinasi, tai – tiek Jūsų šeimos gaunamos pajamos, tiek ir patiriamos išlaidos.

Kiekvienas namų ūkis ar, kalbant daugumai mūsų įprastesne kalba – šeima, turi savo bendrą biudžetą, nors kartais tam išskirtinio dėmesio ir neskiria. Šeimos biudžeto tvarkymas – individualus klausimas, priklausantis nuo tokių veiksnių, kaip šeimos narių skaičius, pajamas šeimai nešančių asmenų uždarbio dydis bei kitas turimas asmeninis ar bendras turtas, netgi charakterio savybės, tarpasmeniniai santykiai ir pan.

Nėra vieno pavyzdinio šeimos biudžeto tvarkymo sprendimo, į kurį reikėtų lygiuotis. Svarbiausia, jog tas biudžeto, kartais vaizdžiai vadinamo ir „bendru katilu“, modelis būtų priimtinas asmeniškai. Ir, juolab, nekeltų nesusipratimų ar net tarpusavio nesutarimų, kai, pavyzdžiui, vienas jaučiasi įnešantis gerokai didesnį indėlį į šeimos gerovę nei kitas/kita. O idėjų, kaip gali atrodyti Jūsų šeimos biudžetas, ne vieną, skaitydami toliau, rasite ir šiame straipsnyje. Išbandykite, įvertinkite, palyginkite ir pasirinkite Jūsų šeimai efektyviausią sprendimą.

Uždirbamų ar iš kitokių legalių pajamų šaltinių į bendrą „katilą sumesti“ nepakanka. Siekiant užtikrinti maksimalią šeimos gerovę, tai yra patenkinti – visus aktualius poreikius, šeimos biudžeto planavimas, nusprendžiant, kam ir kiek pinigų reikia skirti, yra labai svarbus etapas, kurį reikėtų pradėti nuo konkrečių finansinių tikslų išgryninimo.

Finansiniai tikslai – visai šeimai aktualūs poreikiai arba tiesiog bendras sprendimas, kaip naudingai būtų galima panaudoti sutaupytus pinigus. Turėtų būti išskiriami tiek trumpalaikiai (pavyzdžiui, per du mėnesius sutaupyti naujai vaikiškai žieminei striukei), tiek ilgalaikiai tikslai: taupymas namų remontui, pradiniam būsto paskolos įnašui, vaikų studijoms, galiausiai – „finansinei pagalvei“, būtinai, susidūrus su neplanuotomis išlaidomis.

Taip pat labai svarbu, jog finansiniai tikslai, o taip pat – poreikiai (komunaliniai mokesčiai, pramogos, maistas ir pan.), planuojant šeimos biudžetą, būtų sudėliojami prioritetine tvarka. Tai, be kitų privalumų, padeda išvengti tokių, iš pažiūros absurdiškų, tačiau gyvenime, deja, pasitaikančių situacijų, jog mėnesio gale, pažvelgus į piniginę (ar, tiksliau, banko sąskaitos likutį), paaiškėja, jog nebeliko pinigų sumokėti už turimus finansinius įsipareigojimus – paskolas, komunalinius aptarnavimus ir pan.

Beje, į šeimos biudžeto planavimą įsitraukti turėtų ne tik suaugusieji, pinigus uždirbantys asmenys, bet ir mažieji. Ir ne tik dėl to, jog tai gali tapti viena iš neįkainojamų galimybių visai šeimai praleisti daugiau laiko kartu. Kuo anksčiau šeimoje pradedamas praktikuoti finansinis švietimas, tuo tvirtesni finansinio raštingumo, būtino tolimesniame gyvenime, pagrindai yra padedami.

Šeimos biudžeto skaičiavimas – atsakinga, tačiau tikrai ir be ekonomikos išsilavinimo „įkandama“ užduotis. Internetinėje erdvėje šia tema galima rasti daug informatyvios tekstinės ir vaizdinės medžiagos, tereikia skirti šiam darbui šiek tiek savo laiko. Keliais naudingais patarimais, pravesiančiais dar tik išbandantiems savo jėgas, skaičiuojant šeimos biudžetą, norime pasidalinti ir mes.

Biudžetas – tai konkretūs skaičiai, tad vietos improvizacijai čia nėra. Jei, kalbant apie pajamas,  šias lengviau prognozuoti, tai patiriamas išlaidas kelis mėnesius reikėtų sekti labai atidžiai. Taip galima susidaryti bent preliminarų vaizdą, parodantį, kokios yra vidutinės šeimos mėnesio išlaidos.

Didžiausias arba kas mėnesį besikartojančias išlaidas (pavyzdžiui, paskolos įmokos, pastoviai vartojamų medikamentų kaina ir pan.), į šeimos biudžeto lentelę, kurią pildyti galima, pavyzdžiui,  „Excel“ skaičiuoklėje ar naudojantis specialiomis mobiliosiomis programėlėmis, galima įrašyti mėnesio pabaigoje. Tuo tarpu smulkias, nepastovias išlaidas, siekiant išvengti rizikos kažką pamiršti ir neįtraukti, derėtų registruoti kiekvieną dieną.

Jei atskirų pajamų kategorijų yra nedaug (pavyzdžiui, „Atlyginimas“, „Motinystės/tėvystės išmoka“, „Vaiko pinigai“ ir dar, priklausomai nuo individualios situacijos, keletas kitų), tai, kalbant apie išlaidas, pastarųjų yra gerokai daugiau. Šiuo atveju pravartu vadovautis rekomendacija išlaidas padalinti į kuo daugiau smulkesnių kategorijų. Toks metodas leidžia susikurti aiškesnį įspūdį apie išleidžiamus pinigus.

Galimos išlaidų kategorijos:

• paskolos;
• komunaliniai mokesčiai;
• abonentiniai mokesčiai
• maisto produktai;
• sąskaitos už maistą viešojo maitinimo įstaigose/maisto pristatymo į namus paslauga;
• transporto išlaidos;
• buitinės ir kūno priežiūros priemonės;
• sveikatos priežiūra;
• apranga ir avalynė;
• išlaidos vaikams;
• augintinių priežiūra;
• pramogos ir grožio paslaugos;
• nenumatytos išlaidos;
• taupymas ir investavimas ir kita.

Žinoma, konkretūs sprendimai, kaip atrodys būtent Jūsų šeimos biudžeto lentelė/skaičiavimas ir kokia informacija bus į ją įtraukta, priklauso nuo individualių pageidavimų. Reikia nepamiršti, jog šis procesas turi ir patikti. Priešingu atveju, kyla rizika, jog preciziškas biudžeto planavimas ir jo laikymasis paprasčiausiai greitai atsibos.

Šis biudžeto formavimo principas yra labai elementarus: visos abiejų partnerių gaunamos pajamos yra „sumetamos“ į vieną „katilą“ (pavyzdžiui, bendrą  banko sąskaitą) ir naudojamos tiek individualių, tiek bendrų poreikių tenkinimui. Pagrindinis metodo privalumas (neskaitant malonaus efekto, kai, žiūrint į bendras pajamas, jos atrodo gerokai didesnės nei asmeniškai gaunamos) – aiškumas dėl šeimos turimų pajamų. Taip pat –  su tuo susijęs paprastesnis išlaidų planavimo procesas, pinigų skirstymas atskiroms biudžeto eilutėms ir, ne mažiau svarbu, galimybė lengviau pasiekti ilgalaikių tikslų.

Tiesa, jei partneriai, vertinant jų požiūrį į išlaidas bei taupymą – kardinaliai skirtingos asmenybės (vienas „spaudžia“ kiekvieną centą, o kitas švaistosi pinigais reikia nereikia), gali kilti rimtų nesutarimų. Siekiant to išvengti, reikia ieškoti abiems priimtino kompromiso.

Dar vienas „slidus“ bendro „katilo“ aspektas – priekaištavimo ar, priešingai, nuolatinio teisinimosi partneriui grėsmė dėl savo pirkinių, ypač, kalbant apie tas šeimas, kuriose partnerių uždarbis gerokai skiriasi. Natūralu, jog asmuo, uždirbantis daugiau už savo antrąją pusę, gali jaustis ir vertas išleisti daugiau asmeninėms reikmėms. Taip pat – prarasti motyvaciją siekti didesnio uždarbio („O kam? Juk vis vien reikia dalinti į dvi dalis.“) ar net slėpti tikrąją jo dydį.

Viskas vyksta panašiai, kaip ir prieš tai aptartame metode. Skirtumas tas,  jog iš bendrai sudėtos sumos kiekvienas pasiima tam tikrą, sutarto dydžio procentinę dalį (pavyzdžiui, 15 proc.), kurią gali išleisti savo nuožiūra. Tad, kalbant teoriškai, antroji pusė nebeturi pagrindo prieštarauti, jei, jo/jos manymu, partneris linkęs per daug išlaidauti. Biudžete likę pinigai yra naudojami bendrų reikmių tenkinimui.

Tiesa, esant skirtingam uždarbiui, vėl gali kilti nesusipratimų ar viduje bandomo užslėpti nesąžiningumo jausmo, kai bendrai gerovei įdedama daugiau, o sau skiriama tiek pat. Jei minėtos problemos nesušvelnina atviros diskusijos šia tema (kalbėtis yra būtina!), rekomenduojama ieškoti kitų biudžeto planavimo varianto.

Atidarius banko sąskaitą, skirtą bendroms šeimos reikmėms, į ją abu partneriai gali įsipareigoti kas mėnesį pervesti konkrečią sumą pinigų. Bendri pinigai yra skiriami komunalinių paslaugų, paskolų, lizingo įmokų mokėjimui, maisto produktų pirkimui ir pan., o likusius pinigus galima išleisti savo nuožiūra.

Vėlgi, šis metodas „neišdegs“, jei partnerių uždarbis stipriai skiriasi. Tokiu atveju sudėtinga rasti kompromisą dėl į šeimos fondą kiekvieno įnešamo indėlio (pavyzdžiui, 500 Eur vienam – gana nedidelė suma, tuo tarpu kitiems – jau gerokai per kišenę „kertančios“ išlaidos). O, uždirbant nedaug ir atidavus duoklę bendram šeimos gerbūviui, lėšų asmeninėms reikmėms gali nepakakti.

Kaip ir visada, geriausias „receptas“ – diskusijos ir kompromiso paieška. O, nepavykus – perėjimas prie kitų metodų.

Bendras biudžetas suformuojamas, į sąskaitą kiekvienam iš partnerių pervedant sumą, lygią tam tikram procentui, skaičiuojamam nuo gaunamo atlyginimo. Atrodytų sąžininga – daugiau uždirbantis ir skiria didesnę sumą. Taip išsprendžiama problema, kai, atlyginimo atžvilgiu, iš finansiškai mažiau stabilaus asmens, atrodytų, atimama per daug.

Žinoma, trūkumų yra šiame metode. Daugiau uždirbantis partneris, tikėtina, gali imti priekaištauti dėl mažesnio antrosios pusės indėlio ar, norėdamas sau pasilikti daugiau, slėpti tikrąjį uždarbio dydį. Mažiau pajamų gaunančiam tai gali tapti savotiška antimotyvacija, trukdančia profesinėje srityje siekti daugiau. Juk, uždirbant solidžiau, ir atiduoti reikės daugiau, tad, ar tikrai verta stengtis?

Šio metodo, kaip ir, tiesą sakant, daugelio jų, sėkmės „raktas“ – panašaus dydžio abiejų partnerių uždarbis. Tada ir atiduodama, ir lieka panaši pinigų suma.

„Aš moku už maistą ir pramogas, o tu apmoki komunalinius aptarnavimus bei padengi kitas, su būsto išlaikymu susijusias išlaidas“. Girdėtas šeimos finansinių reikalų tvarkymo metodas, o galbūt net ir taikomas jūsų šeimoje? Tai – vienas iš biudžeto planavimo būdų, paremtas pasiskirstymu tam tikromis išlaidomis, be kurių neįmanomas buitinis šeimos gyvenimas. Žinoma, taikant šį metodą praktiškai, svarbu, jog abiems tenkančių išlaidų dydis būtų panašus.

O, dėl abipusio sąžiningumo, reikėtų išlaikyti lankstumą ir, prireikus, reguliariai peržiūrėti bei  perdėlioti turimus finansinius įsipareigojimus šeimos gerbūviui. Pavyzdžiui, prasidėjus šaltajam sezonui, būsto išlaikymo sąnaudos gerokai išauga. Dar vienas puikus pavyzdys – neregėtas aukštumas pasiekusi Euribor palūkanų norma. Tad, pavyzdžiui, jei Jūsų pokalbis apie šeimos biudžeto planavimą vyko prieš metus ar dar seniau, pats laikas prisėsti (jei dar to, dėl vienų ar kitų priežasčių, nepadarėte) ir iš naujo pasiskirstyti išlaidomis. Juk, sutikite, išlaidos už turimas būsto paskolas ar lizingą per šį laikotarpį gerokai išaugo.

Kaip viena pagrindinių šio, išlaidomis grįsto šeimos biudžeto planavimo stiprybė – partnerių motyvacija, tinkamai valdyti jiems priskirtas sritis, o neretai ir ieškoti būdų, kaip galima „susisukti“ pigiau. Pavyzdžiui, asmuo, atsakingas už maisto išlaidas, įprastai yra suinteresuotas ieškoti sprendimų, kaip skaniai pavalgyti namuose, jog nekiltų net noro naudotis viešųjų maitinimo įstaigų paslaugomis, mažinti išmetamo maisto kiekį ir pan.

Kalbant apie praktinius niuansus, svarbius įgyvendinant šį metodą, naudinga galėtų būti atskira sąskaita, į kurią abu partneriai pervestų tam tikrą sumą pinigų, skirtų nenumatytų išlaidų padengimui (pavyzdžiui, sugedusios buitinės įrangos remontas ar naujos įsigijimas).

Šis metodas kalba apie atskirus biudžetus šeimoje, kai kiekvienas savo pinigus valdo atskirai, o bendrų poreikių (mokesčiai, maistas, netikėtos išlaidos ir pan.) tenkinimui „metamasi“ per pusę, tiesiog čia ir dabar. Pavyzdžiui, vienam sumokėjus už prekes parduotuvėje, kitas, vos tik grįžus namo, grąžina pusę išleistos sumos.

Pagrindinis atskirų biudžetų, kurie, remiantis statistika, pasaulyje tampa vis populiaresniu šeimos finansų valdymo būdu, privalumas – sąžiningumas, nepriklausomai nuo uždarbio dydžio, taupymo įpročių, asmeninių poreikių apimties ir pan.

Tiesa, šis metodas, galimai puikiai veikęs tada, kai abu partneriai buvo pilnaverčiai darbo rinkos dalyviai, neretai tampa ydingas, moteriai išėjus į vaiko priežiūros atostogas. Šiame laikotarpyje mamos pajamos gerokai „susitraukia“, o, atsiradus vaikeliui, išlaidos natūraliai „išsipučia“. Didžiausia problema, jei vyras nenori pamatyti pasikeitusios situacijos, o moteris jaučia nepasitikėjimą savimi ar diskomfortą, kai ne tik nepavyksta įdėti lygiaverčio indėlio, bet kartais iš antrosios pusės net tenka prašyti pinigų, reikalingų asmeninėms reikmėms.

Nenustebkite, jog konkretaus atsakymo, kuris bendro šeimos/poros biudžeto valdymo metodas yra geriausias, šiame straipsnyje neradote. Susipažinkite su kiekvienos alternatyvos privalumais bei trūkumais, įvertinkite, atsižvelgiant į individualią savo šeimos situaciją ir, žinoma, pabandykite taikyti praktiškai. Tikėtina, jog prireiks ne vieno bandymo, kol atrasite Jums abiems priimtiniausią šeimos finansų valdymo būdą.

Žemiau pateikta pavyzdinė šeimos biudžeto lentelė. Žinoma, tai – anaiptol ne idealus šablonas, kurį reikėtų suskubti naudoti. Tai – tik pavyzdys, kurį galima adaptuoti, atsižvelgus į individualius savo asmeninius bei šeimos poreikius, išplečiant išlaidų kategorijas ir pan.