Asmeninių finansų valdymas – 7 praktiški patarimai
Nors kai kurios viešojoje erdvėje aptarinėjamos temos yra daugiau teorinio lygio, tik siauram asmenų ratui aktualios diskusijos, asmeninių finansų valdymas – tikrai ne viena jų. Finansų valdymas, apimantis asmens gebėjimą efektyviai valdyti savo finansus, apsisaugoti nuo įvairių rizikų (pavyzdžiui, šiuo metu itin aktyviai veikiančių sukčių), investuoti, skolintis bei kryptingai siekti įvairių finansinių tikslų, tiesiogiai susijusių su gerove ateityje – įgūdis, aktualus visiems, nepriklausomai nuo amžiaus, lyties ar socialinio statuso.
Taip, finansinis raštingumas, tai – gebėjimas, kurį turėdamas, negimė nei vienas iš mūsų. O, jei buvo augama finansiškai neraštingoje šeimoje – nebuvo įskiepytas nuo vaikystės. Tačiau, tai – įgūdis, kurį lavinti niekada nevėlu, o ir, nepabijosime to žodžio, būtina. Juolab, kai šiandien šia tema galima rasti daug naudingos, neretai – ir nemokamos informacijos: tereikia būti suinteresuotiems šią pasisavinti.
Finansų valdymo principai
Nors kai kurios viešojoje erdvėje aptarinėjamos temos yra daugiau teorinio lygio, tik siauram asmenų ratui aktualios diskusijos, asmeninių finansų valdymas – tikrai ne viena jų. Finansų valdymas, apimantis asmens gebėjimą efektyviai valdyti savo finansus, apsisaugoti nuo įvairių rizikų (pavyzdžiui, šiuo metu itin aktyviai veikiančių sukčių), investuoti, skolintis bei kryptingai siekti įvairių finansinių tikslų, tiesiogiai susijusių su gerove ateityje – įgūdis, aktualus visiems, nepriklausomai nuo amžiaus, lyties ar socialinio statuso.
Taip, finansinis raštingumas, tai – gebėjimas, kurį turėdamas, negimė nei vienas iš mūsų. O, jei buvo augama finansiškai neraštingoje šeimoje – nebuvo įskiepytas nuo vaikystės. Tačiau, tai – įgūdis, kurį lavinti niekada nevėlu, o ir, nepabijosime to žodžio, būtina. Juolab, kai šiandien šia tema galima rasti daug naudingos, neretai – ir nemokamos informacijos: tereikia būti suinteresuotiems šią pasisavinti.
1. Stebėkite savo išlaidas, kad pagerintumėte savo finansinę situaciją.
Jei nežinote, kiek ir kur išleidžiate kiekvieną mėnesį, yra didelė tikimybė, kad jūsų asmeninius išlaidų įpročius reikia stipriai tobulinti.
Geresnis pinigų valdymas prasideda būtent nuo sąmoningo išlaidų skaičiavimo. Naudokite pinigų valdymo programėles telefone, kompiuteryje ar bent jau skirkite tam užrašų knygelę, kad galėtumėte stebėti išlaidas įvairiose kategorijose ir patys pamatytumėte, kiek išleidžiate neesminėms reikmėms, pavyzdžiui, pietums, pramogoms ir net kasdieninei kavai išsinešimui. Aiškiai išskyrę šiuos įpročius, galite sudaryti planą, kaip tobulėti, kuriose srityse sutaupyti ir pan.
Paprastai, neskaičiuojant išlaidų, mėnesio gale stebimės kur dingo pinigai, tačiau bandydami prisiminti išlaidas prisimename tik stambiausius pirkinius. Nereikšmingos smulkmenos, kurių daug taip pat susideda į gana reikšmingą išlaidų eilutę. Žinodami ją galėsite spręsti ar tai pagrįstos išlaidos, ar visgi jas reikia mažinti.
Kalbant apie asmeninius finansus neturi būti taip, jog jūs net neįsivaizduojate kur dingsta jūsų pinigai. Tik žinodami tiksliai kiek turite, kur ir kiek išleidote ir kiek dar išleisite – galėsite pradėti rimtai tvarkytis su asmeniniais finansais.
2. Sukurkite realistišką mėnesio biudžetą.
Pasinaudokite informacija apie savo mėnesinių išlaidų įpročius ir tai kiek kas mėnesį gaunate pajamų, kad nustatytumėte biudžetą, kuris būtų realistiškas.
Neverta nustatyti griežto biudžeto, pagrįsto drastiškais pokyčiais, pvz., niekada nevalgyti kavinių maisto, kai šiuo metu užsisakote maistą išsinešti keturis kartus per savaitę. Stiprus įpročių pakeitimas gali sukelti stresą. Sukurkite biudžetą, atitinkantį jūsų gyvenimo būdą ir išlaidų įpročius.
Turėtumėte žiūrėti į biudžetą kaip į būdą paskatinti geresnius įpročius, pvz., dažniau gaminti maistą namuose, tačiau stenkitės realiai išnaudoti šį biudžetą. Tik taip šis pinigų valdymo metodas veiks ir teiks naudą.
3. Sukaupkite santaupų, net jei tai užtruks.
Sukurkite skubios pagalbos fondą, iš kurio galėtumėte „pasiskolinti“ iškilus nenumatytoms aplinkybėms. Tai gali būti vokelis spintoje, atskira sąskaita banke ar specialus taupomasis indėlis. Svarbu tai, jog pinigų iš jo taip paprastai neimtumėte, o tik realiai ištikus krizinei situacijai. Net jei jūsų įnašai į taupyklę bus maži, šis fondas gali išgelbėti jus nuo rizikingų situacijų, kai esate priversti skolintis pinigų už dideles palūkanas arba galbūt negalėsite laiku apmokėti sąskaitų ir dėl to kaupsis delspinigiai.
Į šį fondą ar taupyklę turėtumėte žiūrėti kaip į finansinę saugos pagalvę. Ji leis išgyventi jei susirgsite, jei neteksite pajamų, jei neteksite stogo virš galvos. Specialistai rekomenduoja turėti bent 2-3 mėnesių atlyginimo dydžio santaupas. Ilgainiui šią sumą vertėtų didinti, nes optimalu turėti 6 mėnesių pajamų dydžio santaupas.
Apie tai kaip svarbu turėti santaupų jau mums parodė pandemija ir karantinas. Staigus ir netikėtas įvykis, kuris akimirksniu pakeitė visos ekonomikos tėkmę, privertė suprasti, kaip svarbu turėti santaupų, kurios leistų išgyventi bent kelis mėnesius.
4. Kiekvieną mėnesį apmokėkite sąskaitas laiku.
Laiku apmokėti sąskaitas yra paprastas būdas protingai tvarkyti savo pinigus, be to, jis turi puikių privalumų: padeda išvengti vėlavimo mokesčių ir teikia pirmenybę būtiniausioms išlaidoms. Gera mokesčių mokėjimų laiku istorija taip pat gali padidinti jūsų kredito reitingą ir sumažinti palūkanų normas skolinantis vartojimui kreditui ar būsto paskolai.
Mokesčius ir kitus finansinius įsipareigojimus apmokėkite kaip galima anksčiau arba iškarto gavus atlygį. Tuomet pagrindiniai įsipareigojimai apmokėti ir jums nekyla pagundos išleisti pinigų niekams, o paskui likti be pakankamo dydžio lėšų būtent sąskaitų apmokėjimui. Greitieji kreditai nėra blogas finansinis sprendimas, jei laiku apmokate savo sąskaitas ir į skolinimasi žiūrite atsakingai.
5. Sumažinkite prenumeratas, kuriomis nesinaudojate
Ar užsiprenumeruojate paslaugas, kuriomis niekada nesinaudojate? Kabelinė televizija, kurią žiūrite tik pora dienų per mėnesį, sporto abonementas, kai nueinate tik kartą per mėnesį, online kursai, prie kurių net neprisijungėte? Tikrai yra kažkas, už ką mokate, bet ko nenaudojate, tereikia gerai pagalvoti.
Lengva pamiršti įvairias prenumeratas, kurios reguliariai nuskaičiuoja jūsų banko sąskaitą, net jei šiomis paslaugomis nesinaudojate ar naudojatės itin retai.
Peržiūrėkite savo išlaidas ir apsvarstykite galimybę atšaukti nereikalingas prenumeratas, kad kiekvieną mėnesį turėtumėte daugiau likusių pinigų.
6. Taupykite pinigus, kad įsigytumėte didesnius pirkinius.
Tam tikros paskolos ir skolos gali būti naudingos perkant didelius pirkinius, pavyzdžiui, namą ar net automobilį, kurio jums dabar reikia. Tačiau kitiems dideliems pirkiniams, tokiems kaip kompiuteris, televizorius, dulkių siurblys ar kelionė, verčiau pasitaupyti.
Netgi jei svarstote apie remontą ar kitas paslaugas, apsvarstykite kas jums labiau apsimoka – taupyti ar skolintis. Apmąstymų logiką ir į ką atkreipti dėmesį, esame aprašę straipsnyje Būsto remontas ir finansai: taupyti ar skolintis?
Kai perkate už sutaupytus pinigus, mokėti palūkanų ir susikurti skolą, kuriai grąžinti reikia mėnesių ar dažnai metų. Ypač jei gyvenate „nuo atlyginimo iki atlyginimo“. Papildoma skola nebūtiniems daiktams gali pradėti kelti stresą, jei sumažės pajamos, susirgsite ar pan. ir jausite spaudimą apmokėti skolą taip sumažindami savo pragyvenimo lygį. Pirkdami už sutaupytus pinigus neįsipareigosite ir neturėsite skolų.
7. Susikurkite investavimo strategiją.
Net jei jūsų galimybės investuoti yra ribotos, nedideli įnašai į investicines sąskaitas gali padėti panaudoti uždirbtus pinigus daugiau pajamų uždirbti. Net jei palūkanos tokio pat dydžio kaip infliacija, tai vis tiek naudinga.
Apsvarstykite galimybę atidaryti pensijų sąskaitą ar kitą investicinę sąskaitą, pirkti akcijas ar obligacijas.
Kelias į geresnius finansus prasideda pakeitus savo įpročius. Kai kurie iš šių pakeitimų bus lengvesni nei kiti, bet jei išliksite įsipareigoję šiems pokyčiams, įgysite puikių pinigų valdymo įgūdžių, kurie jums pasitarnaus visą gyvenimą, o kol kas turėsite daugiau pinigų kišenėje.
Finansinio raštingumo svarba
Finansinis raštingumas, kaip jau, tikimės, supratote, tai – ne tik teorinės žinios apie finansų valdymą, apimančios tokias sritis, kaip taupymas, investavimas, paskolas ir kita, bet ir, svarbiausia, gebėjimas tai pritaikyti kasdienybėje, priimant įvairius atsakingus sprendimus. Kalbant apie asmeninio finansinio raštingumo svarbą, galima išskirti ne vieną šio aptariamo įgūdžio privalumą. Neabejotinai vienas svarbiausių – pagalba siekiant tokių, asmeniškai svarbių tikslų, kaip, pavyzdžiui, mėnesio išlaidų sumažinimas, taupymas vertingesnio pirkinio įsigijimui, investavimas, turimų finansinių įsipareigojimų padengimas anksčiau laiko ir kita. Finansiškai raštingi žmonės žino, kaip paskirstyti savo finansus, tad efektyviau susidoroja su užklupusiais materialiniais sunkumais (nes tam ruošiasi iš anksto). O taip pat, kas yra labai svarbu, netampa lengvu „grobiu“ asmenims, turintiems savanaudiškų kėslų (pavyzdžiui, telefoniniams sukčiams).
Nors mokymosi įstaigose vaikų finansiniam švietimui skiria vis daugiau dėmesio (ir tai – labai džiuginanti tendencija), tačiau visi sąmoningi tėvai, tiek savo pavyzdžiu, tiek ir kitomis, vaiko amžių atitinkančiomis priemonėmis, turėtų prisidėti prie šio įgūdžių lavinimo. Juk praktikoje pilna apmaudžių pavyzdžių, patvirtinančių faktą, kad finansiški neraštingi tėvai užaugina finansiškai neraštingus vaikus. Žinoma, galioja ir priešinga taisyklė, kai finansiškai raštingi tėvai į savarankišką gyvenimą paleidžia šioje srityje „pasikausčiusius“ vaikus. Tokiu pavyzdžiu sekti linkime ir Jums!
Visada prisiminkite, jog gero pinigų valdymo pagrindas yra subalansuotas biudžetas. Neignoruokite to!