Atsakingas skolinimasis ir skolinimo įstatymai – nematoma pagalba klientui
Šiais laikais, prireikus pasiskolinti, galima rinktis iš įvairių galimybių, orientuotų į individualius paskola suinteresuotų asmenų poreikius (greitieji kreditai, vartojimo paskolos, būsto paskolos, išperkamoji nuoma, lizingas ir kita). Tiesa, ne visos minėtos finansinės paslaugos yra prieinamos kiekvienam pasiskolinti norinčiam asmeniui. Ir tai – jokiu būdu ne diskriminacija, kaip galėtų pasirodyti iš pirmo žvilgsnio, o skolinimosi įstatymai, naudingi tiek finansų įmonėms, tiek, svarbiausia, patiems paskola suinteresuotiems asmenims. Atsakingas skolinimasis, kuriam, žinoma, svarbu ne tik formalūs teisiniai reikalavimai, keliami potencialiems paskolų gavėjams, bet ir, ne mažiau svarbu objektyvus jų pačių požiūris į savo galimybę prisiimti papildomus/naujus finansinius įsipareigojimus – tarytum apsauginis mechanizmas, sumažinantis saugantys žmones nuo „įklimpimo į skolų liūną“ grėsmę. Kreditoriams tai – apsauga nuo nemokių klientų ir papildomų rūpesčių, bandant atgauti sau priklausančius pinigus.
- Kas yra atsakingas skolinimasis?
- Kaip skolintis atsakingai?
- Kokios yra atsakingo skolinimosi nuostatos?
- Įstatytas reglamentuojantis paskolų išdavimą
- Kada geriau susilaikyti nuo paskolos?
Kas yra atsakingas skolinimasis?
Atsakingo skolinimosi politika patvirtinta Lietuvos banko, yra nuostatų rinkinys apibrėžiantis protingo skolinimo ribas, kurios veikia kaip apsauga nuo nepakeliamos skolų naštos. Kuo labiau atsižvelgiama į dabartį bei ateities perspektyvas, tuo mažiau šansų, jog klientas pasiskolins per daug ir vėliau nepajėgs skolos gražinti. Taigi, tai tam tikri ribojimai paskolas teikiančioms įmonėms, kurie saugo norinčius pasiskolinti. Nors, žinoma, šie ribojimai kartais atrodo pertekliniai ir galimai mažina žmonių galimybes paimti paskolą.
Kaip skolintis atsakingai?
Atsakingas skolinimasis – tai ne tik potencialaus paskolos gavėjo atitikimas formaliems teisiniams reikalavimais, bet ir, ne mažiau svarbu (o gal – ne ir svarbiausia) sąmoningumas savo finansinės padėties atžvilgiu bei objektyvus paskolų rinkos situacijos įvertinimas. Atsakingas finansinis elgesys, visų pirma, turėtų prasidėti nuo užtikrintumo, jog paskola, kaip geriausias turimų poreikių patenkinimo sprendimas, iš tiesų yra reikalinga. Vėliau seka objektyvus savo finansinės padėties įvertinimas. Ir, galiausiai, įvertinus kuo daugiau skirtingų kredito bendrovių pasiūlymų, pasirinkti individualiu atveju geriausią variantą.
Finansinės padėties įsivertinimas
Remiantis Lietuvos banko patvirtintuose atsakingo skolinimo principuose, paskolos įmokų suma negali būti didesnė nei 40 proc. oficialiai gaunamų pajamų. Tai – teorinis patvirtinimas, jog paskolos gavėjui nekils problemų, laiku mokant paskolas įmokas ir, laikantis sutartyje numatyto terminu, padengiant visą paskolos sumą.
Tiesa, norint, jog šis teorinis reikalavimas būtų naudingas ir praktiškai, reikėtų ir patiems atlikti savo finansinės padėties „reviziją“. Pirmiausia – atsakyti į klausimą, ar dabar turimi finansiniai įsipareigojimai per daug „nesmaugia“. Jei atsakymas teigiamas, logiška, jog nauja paskola tik dar labiau pakenktų asmeninei ar šeimos gyvenimo kokybei.
Taip pat, jei dar to nepraktikuojate, reikėtų sudaryti savo biudžetą, į kurį galima įtraukti ne tik oficialiai gaunamas pajamas, kurias mato kreditoriai, bet ir įplaukas iš kitų šaltinių (žinoma, jei tai – ne vienkartinės pajamos) ir visas patiriamas išlaidas, dalį jų „atriekiant“ ir taupymo fondui (santaupos – labai svarbi atsargos priemonė „o kas, jei..?“ situacijose), Jei santykis tarp gaunamų pajamų ir turimų išlaidų yra patenkinamas, tikėtina, jog nauja paskola nesukels rimtesnių problemų.
Palyginti skirtingas paskolų išdavimo platformas ir jų teikiamas sąlygas
Šiame straipsnyje ne kartą pabrėžta, jog atsakingas skolinimasis – tai ne tik formalūs, teisiškai galiojantys įstatai, bet ir kiekvieno iš esamo/potencialaus paskolos turėtojo sąmoningumas. Svarbu suprasti, jog paskolų rinkoje nėra gerų ir blogų kreditorių. Kiekvienas jų, atsižvelgdamas į paskolos paraišką pateikusio asmens kredito istoriją, gaunamas pajamas ir kitus reikšmingus niuansus, priima sprendimą, kokias paskolos sąlygas konkrečiu atveju pasiūlyti.
Kiekvieno norinčio gauti paskolą „namų darbai“ – palyginti kuo daugiau skirtingų kreditorių pasiūlymų (tam ir sukurtos tokios nemokamos, paprastai naudojamos ir greitai norimą informaciją pateikiančios paskolų palyginimo platformos, kaip credit123.lt) ir, atsižvelgiant į tam tikrus kriterijus, išsirinkti sau tinkamiausią variantą.
Lyginant įvairių paskolų išdavimo platformų pasiūlymus, nepakanka pažvelgti vien į palūkanų normą. Objektyviausias rodiklis – BVKKMN (bendroji vartojimo kredito kainos metinė norma), apimantis ne tik palūkanų dydį, bet ir kitus paskolos mokesčius (sutarties sudarymo, administravimo ir kita).
Žinoma, derėtų įvertinti ir tokias sutarties sąlygas, kaip paskolos grąžinimo anksčiau laiko galimybė, įmokos mokėjimo atidėjimas, paskolos grąžinimo termino nukėlimas ir pan.
Skrupulingai atlikto skirtingų paskolos pasiūlymų palyginimo rezultatas – galimybė ne tik gauti paskolą mažiausia kaina, bet ir išvengti galimų nesusipratimų, nutinkančių tada, kai kredito sutartis pasirašoma, neįsigilinus į sutarties sąlygas.
Kokios yra atsakingo skolinimosi nuostatos?
Paskutinį kartą, kuomet plačiai kalbėta apie atsakingą skolinimąsi, buvo 2015 metai, tada keitėsi tam tikros nuostatos susijusios skolinimosi laikotarpiu.
Viena pagrindinių nuostatų, yra ateities palūkanų įvertinimas. Sumažėjus palūkanų normai, visi skuba skolintis. Tačiau vertinant žmogaus galimybes atiduoti paskolą ar kreditą, skaičiuojama hipotetinė 5 proc. palūkanų norma. Ateityje gali kilti palūkanų norma arba didėti infliacija, tad reikia įvertinti ar esant didesnei palūkanų normai, žmogus vis dar galės gražinti paskolą.
Kita atsakingo skolinimosi nuostata yra susijusi su trukme, kuri 2015 metais sumažinta nuo 40 metų maksimalaus paskolos gražinimo termino iki 30 metų. Vidutiniškai paskolos imamos 20-30 metų laikotarpiui, tuo tarpu greitos paskolos dažniausiai imamos iki 1 metų laikotarpiui.
Trečia nuostata, kuri aktualiausia imant būsto paskolas, yra pradinio įnašo suma. Šiuo metu tai 15 proc. perkamo būsto ar kito turto vertė.
Įstatytas reglamentuojantis paskolų išdavimą
Pagrindinis įstatymas reglamentuojantis išduodamus kreditus yra LR Vartojimo kredito įstatymas. Šiame įstatyme apibrėžiamos paskolų išdavimo sąlygos, informavimo būdai, abiejų šalių pareigos ir atsakomybės, numatomas informacijos apie kliento mokumą tikrinimas.
Šiame įstatyme numatomi saugikliai, apsaugantys paskolos gavėją nuo paskolų naštos. Vienas iš įstatymo straipsnių, apie kurį retai išgirsite kalbant, yra tai, jog per 14 dienų nuo paskolos sutarties sudarymo, asmuo turi teisę nutraukti sutartį tik sumokant palūkanas iki nutraukimo dienos. Žinoma, paskolą gražinti reikia taip pat.
Kitas svarbus įstatymo punktas yra prievolė paskolų teikėjui įsitikinti, jog paskolos gavėjas yra mokus ir galės gražinti jam suteiktą paskolą. Pavyzdžiui, paskola neišdirbus 4 mėnesių yra rizika abiem – tiek kreditoriui, tiek besiskolinančiam, nes trumpas darbo stažas gali rodyti nestabilias pajamas, dėl ko padidėja tikimybė, kad paskola nebus grąžinta laiku. Iš šio įstatymo straipsnio yra sudaromi kriterijai, kuriuos rasite kiekvienos paskolų bendrovės vidinėse taisyklėse ir paskolų išdavimo sąlygose. Pagrindinės jų:
- Greitosios paskolos išduodamos dirbantiems žmonėms, kurie paskutinėje darbovietėje išdirbę ne mažiau 3-6 mėnesius.
- Paskola išduodama tik tuomet, jei šeimos pajamos yra pakankamos pragyvenimui.
- Paskola nėra išduodama jei nėra gražintos anksčiau paimtos paskolos.
Kada geriau susilaikyti nuo paskolos?
Net jei atsakingo skolinimosi nuostatai Jums yra palankūs, tai yra atitinkate visus potencialiam kredito gavėjui keliamus reikalavimus, siekiant nepadaryti klaidos, prisiimant finansinius įsipareigojimus, derėtų sau užduoti žemiau pateiktus klausimus ir, išryškėjus bent menkiausiam redflag‘ui, dar kartai gerai apsvarstyti paskolos poreikį bei kitas galimas alternatyvas, norint jį patenkinti.
Ar poreikis tikrai toks svarbus, jog dėl jo derėtų ryžtis pasiskolinti?
Jei daiktas/paslauga, kurios įsigijimui reikalinga paskola, neturi reikšmingos/ilgiau trunkančios įtakos geresnei gyvenimo kokybei, o tėra, pavyzdžiui, laikinas įgeidis, tokiu atveju Jūsų sprendimas pasiskolinti gali būti vadinamas finansiškai neatsakingu elgesiu.
Ar Jūsų psichologinė būsena yra tinkama, jog galėtumėte priimti racionalius, logiškus sprendimus?
Ne paslaptis, jog didžiausios finansinės klaidos padaromos tada, kai remiamasi labai pakiliomis ar, priešingai, neigiamomis emocijomis. Tik tada, kai būsite tikri dėl savo emocijų „šaltumo“, pasirašykite kreditoriaus atsiųstą paskolos sutartį. Geriausia, jei tai padarytumėte, pavyzdžiui, ryte (kreditorius nespaudžia šio veiksmo atlikti tiesiog čia ir dabar). Juk net ir liaudies išmintis byloja, kad rytas už vakarą protingesnis.
Ar tikrai nekils problemų dėl paskolos atidavimo laiku?
Tai – iš pažiūros pats elementariausias klausimas, susijęs su paskolomis, tačiau, deja, apstu situacijų, kai žmonės į jį žiūri pro pirštus. Juk paskolos laikotarpis neretai toks ilgas (trunka ne vienerius ir ne dvejus metus), kad, atrodytų, reikia ekstrasenso gebėjimų, norint pažvelgti taip toli į priekį. Iš tiesų, reikia tik šiek tiek laiko ir…skaičiuotuvo. Tiesiog ant popieriaus lapo surašykite visas pastoviai gaunamas pajamas, turimus finansinius įsipareigojimus bei planuojamas išlaidas. Jei santykis tarp turimų įsipareigojimų ir gaunamų pajamų kelia nerimą dėl gyvenimo kokybės, dar kartą pagalvokite, ar nauja paskola yra tikrai reikalinga.
Ar paskola, užuot buvusi išsigelbėjimu, netaps „akmeniu po kaklu“?
Įvertinkite, ar paskola netaps kliūtimi, norint įgyvendinti kitus, su geresne gyvenimo kokybe besisiejančius planus (būsto paskola, automobilio lizingas ir kita).
Ar paskolos suma tikrai „įkandama“?
Remiantis atsakingo skolinimosi principais, pasiskolinti galima tada, kai turimi finansiniai įsipareigojimai nėra didesni nei 40 proc. reguliarių mėnesio pajamų. Atsižvelgiant į tai, gali būti pateikiamos ir individualios paskolos „lubos“. Tiesa, tai – tik teoriniai paskaičiavimai. Jei kyla abejonių, kaip pavyks apsieiti su po įmokų apmokėjimo likusiomis pajamomis, tai – signalas, jog galbūt derėtų pagalvoti apie galimybę pasiskolinti mažiau.
Ar nėra tikimybės, jog netolimoje ateityje gali sumažėti gaunamų pajamų?
Kredito bendrovės, besiremdamos įvairių institucijų (pavyzdžiui, Sodra) duomenų bazėse prieinama informacija, vertina tik per kelis pastaruosius mėnesius gautų pajamų dydį, apsieinant be galimų ateities prognozių. Jei turite bent menkiausių įtarimų, jog asmeninės ar šeimos bendrai gaunamos pajamos gali sumažėti (pavyzdžiui, dėl darbo neteikimo, etato sumažinimo ir pan.), paskolos ėmimą derėtų dar kartą apsvarstyti ar bent sumažinti paskolos sumą.
Ar jau turite ilgalaikių finansinių įsipareigojimų?
Nauja paslauga ketinate padengti dalį jau turimų įsiskolinimų? Skolinimasis tokiu atveju tikrai prasilenktų su atsakingo skolinimosi principais, nebent, žinoma, kalbama apie refinansavimo galimybę. Tokiu atveju geriau dėti pastangas, ieškant kitų alternatyvų, kaip padidinti mėnesio pajamas.
Ir galiausiai, atsakingas skolinimasis ne tik institucijų prievolė, visi turi apie tai galvoti ir elgtis protingai. Paskolų kreditų palyginimas yra geras įrankis, norint gauti geresnes sąlygas, nes jis leidžia palyginti skirtingų kreditorių pasiūlymus ir pasirinkti optimalų variantą, atitinkantį jūsų finansinius poreikius. Jei manote, poreikis skolintis atsiranda dėl netinkamų finansinių įpročių, tuomet jums vertėtų perskaityti ankstesnį mūsų straipsnį